branda-


branda-
*branda-, *brandaz
germ., stark. Maskulinum (a):
nhd. Brand, Schwert, flammendes glänzendes Schwert (in Personenname);
ne. fire (Neutrum), torch (Neutrum), sword;
Rekontruktionsbasis: got., an., ae., afries., as., ahd.;
Hinweis: s. *brennan;
Quelle: Personenname;
Etymologie:
vergleiche idg. *gʷhr̥nw-?, Verb, brennen;
idg. *bʰrenu-, Verb, Substantiv, brennen, Brand;
Weiterleben:
got. *bran-d-s (2), *branþs, stark. Maskulinum (a), Schwert;
Weiterleben:
got. *bran-d-s (1), stark. Maskulinum (a), Brand;
Weiterleben:
s. got. *bran-d-a?, schwach Maskulinum (n), Feuerbrand, Brand;
Weiterleben:
an. brand-r (1), stark. Maskulinum (a), Brand, Brennholz;
Weiterleben:
ae. bran-d (2), bron-d (2), stark. Maskulinum (a), Schwert;
Weiterleben:
ae. bran-d (1), bron-d (1), stark. Maskulinum (a), Feuer, Flamme, Brand, Fackel;
Weiterleben:
afries. bran-d 50?, bron-d, stark. Maskulinum (a), Brand, Brennen, Feuerbrand, Brandwunde;
Weiterleben:
as. brand* 3, stark. Maskulinum (a?, i?), Brand, brennendes Holzscheit;
mnd. brant, Maskulinum, Brand, Glut;
Weiterleben:
ahd. brant 65, stark. Maskulinum (a?, i), Brand, Brandscheit, Brenneisen, Holzscheit, Feuerbrand;
mhd. brant, stark. Maskulinum, Feuerbrand, brennendes Holzscheit, Feuersbrunst, Brennen;
nhd. Brand, Maskulinum, Brand, DW 2, 294;
Literatur: Falk\/Torp 263, Seebold 138, EWAhd 2, 290, Kluge s. u. Brand;
Sonstiges: Schönfeld, Wörterbuch der altgermanischen Personen- und Völkernamen, 1911, 53 (Brandila), Holthausen, Gotisches etymologisches Wörterbuch, 1934, 17 (Brandila, Brandarīgus, Brandarīz), 154 (Leutbrant), Reichert, Lexikon der altgermanischen Namen 2, 1990, 486 (Adabrand, Brandila), Jochum-Godglück, Schiltolf, Uuafanheri und andere, S. 56 (Rotbrandus)

Germanisches Wörterbuch . 2014.

Schlagen Sie auch in anderen Wörterbüchern nach:

  • branda — brandà sf. (4) 1. Plik javų derlius, užderėjimas: Šiemet bus gera brandà Grz. Šįmet gera brandà rugių J. Brandà yra javų, žirnių, o branka kojų, kūno J. Kviečiai šįmet neturi brandõs, t. y. nebrįsta J. Rugiai an šiaudų užaugo, ale brandà… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • branda — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Vaiko vystymosi rezultatas, atitinkantis nustatytą kokybę, normą. Mokyklinė branda – vaiko fizinis ir dvasinis vystymosi lygis, kai jis jau gali lankyti mokyklą, laikytis nustatyto režimo ir mokytis pagal… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • branda — brandà dkt. Šiẽmet gerà rugių̃ brandà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • branda — s.f. [prob. da brandire, nel senso di scuotersi, oscillare ]. 1. [letto, di norma pieghevole e in tela robusta, usato in spiaggia, per visite mediche, ecc.] ▶◀ lettino. 2. (marin.) [letto del marinaio, costituito da un rettangolo di tela appeso a …   Enciclopedia Italiana

  • branda — s. f. 1.  [Portugal: Minho] Tapada ou pastagem nas montanhas. 2. Dança de roda, alegre e de andamento vivo …   Dicionário da Língua Portuguesa

  • branda — brȃnda ž <G mn ā/ ī> DEFINICIJA pom. viseći mornarski krevet, krevet na preklop ETIMOLOGIJA tal …   Hrvatski jezični portal

  • branda — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Maturitas ryšiai: platesnis terminas – organizmo formavimasis po atsivedimo …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • branda — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Maturitas ryšiai: platesnis terminas – laikotarpis po gimdymo …   Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas

  • branda — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Augimo, auklėjimo, mokymo, lavinimo, ugdymo padarinys. atitikmenys: angl. development vok. Reife, f rus. зрелость …   Sporto terminų žodynas

  • branda — statusas T sritis augalininkystė apibrėžtis Baigiamasis sėklų augimo tarpsnis, kurio metu jos jau gali normaliai dygti. atitikmenys: angl. ripeness rus. зрелость; спелость …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas